Siela telkšo ant delno.
Gili jos tuštuma porcelianiniu veidu sruvena,
Minčių lavinai ištryškus iš ekečių
Suvytę Saulės žiedai
Ugnine plunksna skelbia testamentą horizonto ūkui
Ir teka miglos tašku, kur purpuro dangus ir ledo jūros susilieja...
Ten kirai širdies erdves plėšo ir pašvaistę žalvariu rėžia,
Gerdami šviesos balose geidžia nuplėšti
purviną
. .skliauto
. . .skraistę...
Gili jos tuštuma porcelianiniu veidu sruvena,
Minčių lavinai ištryškus iš ekečių
Suvytę Saulės žiedai
Ugnine plunksna skelbia testamentą horizonto ūkui
Ir teka miglos tašku, kur purpuro dangus ir ledo jūros susilieja...
Ten kirai širdies erdves plėšo ir pašvaistę žalvariu rėžia,
Gerdami šviesos balose geidžia nuplėšti
purviną
. .skliauto
. . .skraistę...
Subscribe to:
Post Comments (Atom)
0 komentarai (-ų):
Post a Comment