Ir tykiai tįsta, traukiant iš Niekur į KUR
Sietynų dangaus begalybė-
Sielos verpetuose gimusi mano našta ir esybė...
Duona kasdienė, nugrimzdus erškėčių spygliuos,
Kur niekad Dievo ranka nepasiekia...
Šiąnakt nuodėmių jūroje
peiliais
alsuos sielos kartybė bemiegė...
Subscribe to:
Post Comments (Atom)
0 komentarai (-ų):
Post a Comment