Oda- spalvoto stiklo šukės.
Sunkiai sminga į sielos gelmes...
Sėdėdama dangaus centre
Prieš aukso upę
Sklaidau trapias minčių erdves
Bet nieko nejaučiu, jos tuščios
Tik vėjas neria šalčio labirintus.
Tįsta jie pirštų galiukais,
Ant paukščių sparnų sunkiom
Nakties aksomo klostėm krinta
Sunkiai sminga į sielos gelmes...
Sėdėdama dangaus centre
Prieš aukso upę
Sklaidau trapias minčių erdves
Bet nieko nejaučiu, jos tuščios
Tik vėjas neria šalčio labirintus.
Tįsta jie pirštų galiukais,
Ant paukščių sparnų sunkiom
Nakties aksomo klostėm krinta
Subscribe to:
Post Comments (Atom)
0 komentarai (-ų):
Post a Comment